Vaikystės Kūčių vakarienė

Kauno Palemono bendruomenės centrasJau trobos kampe sužibo išpuošta eglutė. Ji lyg nuotaka – graži. Ne veltui vaikai visą savaitę ruošė jai žaislus, kepė zuikučius, meduolius, vėrė giles, kankorėžius, kūrė paukščiukus, darė girlandas, šluostė, rūšiavo obuolius.

Eglutė buvo aukšta. Šiaudinėmis girliandomis apjuosdavo šakeles: jos pagyvindavo eglutę ir išreiškė energijos judėjimą. Tupintys įvairiausi paukščiukai simbolizavo ryšį su pasaulio Kūrėju… Taip aiškino tėvai eglutės puošmenų simbolius…Ir buvo graži, graži ta gimtinėje trobos kampe, stovinti eglutė.

Visa šeima pasipuošusi laukė vakarinės žvaigždelės pakvietimo sėst prie stalo šventai vakarienei. Visi valgiai ant stalo – pasninko. Po staltiese šnara paskleista šienelio sauja, o po stalu pabarstydavome kadagių šakelių. Tėvai ir seneliai tikėjo, kad ant tų šakelių ilsisi išėjusieji… Jie tą šventą vakarą glaudžiasi prie savųjų.

Ant stalo dega žvakė, piramidėje ant baltutės staltiesės miega Kalėdaits – Plotkelė. Jis skleidžia šviesą ir ramyę. Nuskamba malda ir prasideda Kūčios. Pirkioje kvepia kopūstais… Virtos bulvės su lupenomis, grybų patiekalai, šutynės, įvairiausi silkių gaminai, kūčiukai, spirgynė, aguonų pienas, vaisių kompotai ir t.t.

Po Kūčių vakarienės vaikai dėkojo tėvams už namų šilumą, jaukumą, valgių gardumą, meilę ir dovanodavo ką beišmanydami. Tos dvanėlės buvo tokios įvairios, tokios įdomios… Tėvai jas saugojo ir godojo. Artimas ir gilus bendravimas, pagarba tėvams ir meilė vaikams sujungdavo šeimas.

Tokie mūsų vaikystės Kūčių vakarienės atsiminimai.

Janina Tarasevičienė
PBC informaciniame leidinyje ‘Palemonietis’ Nr.7 2010 gruodis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *