Suėjome į būrį

Ne iš vieno girdėjome, kad mūsų miestelio gyventojų suorganizuotose kaimynų šventėse buvo daug nepamirštamų akimirkų Tai vienas, tai kitas sutiktas šios šventės dalyvis iš tiesų turėjo ką papasakoti, pasidalinti įspūdžiais. Tad kilo idėja ir mums suorganizuoti panašią šventę – sueiti į vieną būrį kelių gatvių gyventojams, nuoširdžiai pakalbėti, padiskutuoti įvairiais klausimais, artimiau susipažinti.

Taigi ta mintis jau nebepaleido. Tačiau nuo ko pradėti? Ir štai visai nelauktai į pagalbą atėjo Danutė ir Petras Laurenčikai. Kadangi Danutė ir Petras gyvena Apnarų gatvėje, jie ir įsipareigojo pakalbėti su šios gatvės gyventojais. Entuziastų atsirado ir Šilėnų, Laivelių bei Jazminų gatvėse. Beveik viskas jau ir aptarta, konkreti šventės diena numatyta – gegužes 23-ioji. Beliko sukurti šventės programą.

Prisipažinsiu, netikėjau šventės dalyvių gausa, nes kai kurie lyg ir nerodė didelio noro dalyvauti. O čia, žiūrėk, atėjo ne tik su visa šeima, bet ir su gera nuotaika.

Gegužės saulė taip pat nuo pat ryto atskubėjo mums padėti: išvaikė debesėlius, nudžiovino ryto rasą ir ėmėsi džiuginti savo maloniais spinduliais.

Pro šventiškai papuoštus vartus, lydimi muzikantų, linksmai nusiteikę, visi rinkosi į savo šventę.

Romas Švabauskas, gyvenantis Laivelių gatvėje, suprakaitavęs, draugų padedamas, statė stalus, eiliavo suolus. Netrukus ant stalų moterys jau dėliojo vaišes. Pakvipo kepsniai, puikavosi pyragai, statinaitėje nerimavo alutis, o Kęstutis ant stalo padėjo tik ką iš avilio išimtą korį, pilną medaus.

Viskas einasi sklandžiai. Tačiau yra ir šventės programa. Visi trumpam nutyla, tylos minute pagerbiami tie, kurių jau nebėra. Vienas kitas prisiminimas apie buvusį kaimyną, vienas kitam linki geros sveikatos, keletas reikšmingų sakinukų susėdus prie stalo ir šventė tęsiasi. Labai maloniai nuteikė netikėti svečiai iš Vaišvydavos, anksčiau gyvenę Laumėnuose. Sako, sužinoję, kad tokia šventė organizuojama, tai ir atvažiavę.

Po truputį visi atsipalaiduoja, niekas niekur neskuba, ramiai šnekučiuojasi, kol Kęstučio rankos nepaliečia armonikos mygtukų. Kažkas užveda dainą, kurią dainuoja visi. O kodėl ir nesušokti, kai Kęstučiui akordeonu pritaria Romas ir Edmundas. O jau ir laužo šakas glosto liepsnos liežuviai, į aukštį kyla melsvas dūmelis. Čia pat savo šaknimis stengiasi į Palemono žemę įsitvirtinti bendruomenės centro pirmininkės Jūratės Kulevienės ir jos kolegų iniciatyva pasodintas ąžuoliukas.

Suėjome į būrį

Eilėraštį skiriu Laumėnų kaimui

Tas ilgesys…
Mintim grįžtu per žalią pievą,
Bet prisiminti man sunku,
Kad dingo mano jaunos dienos
Po marių vandeniu giliu.

Gal būt nusinešė jas metai,
Be pėdsakų ir be kelių.
Ir slaptas žvilgsnis ilgesingas,
Per melsvą plotą tarp bangų.

Paleisiu aš laivelį mažą
Su vėjo išskleista bure.
Ir paprašysiu, kad nuneštų
Ten, kur jaunystė praleista.

Regina Demidavičiūtė-Brazauskienė
PBC informaciniame leidinyje ‘Palemonietis’ Nr.7 2010 gruodis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *