Pakrantę palikome švarią

Pakrantę palikome švariąNepastebėjome, kai išbėgdama žiema paliko pilkus, jau vietomis spėjusius pajuoduoti paskutinius sniego lopinėlius. Tik atokiau, nuokalnėse, medžių prieglobstyje, sniegas dar visomis galiomis stengėsi išlaikyti savo baltumą. Bet diena po dienos tie žiemos likučiai po truputį išnyko. Pavasario saulė kasdien vis linksmiau siunčia savo spindulius į šilumos pasiilgusią žemę. Tačiau vietoj žiemos sniego likučių pamatėme tai, kas prisikaupė per žiemą. Sunku patikėti, kad šitiek įvairių buitinių atliekų, butelių ir visokio šlamšto aplinkui… Marių pakrantė nėra palemoniečių nuosavybė, ji visiems prieinama. Taigi šiukšlės tikriausiai priklauso ir svečiams, pamėgusiems šį gražų kampelį visais metų laikais…

Pašaliečiai lieka pašaliečiais: jie atvažiuoja, palieka savo pėdas ir išvažiuoja, o mes, palemoniečiai, čia gyvename ir norime, kad mūsų aplinka būtų švari. Tad nelaukdami, kol pakrantė sužaliuos, ėmėmės darbo.

Kas gi pirmas ateis į talką, jeigu ne bendruomenės pirmininkė Jūratė Kulevienė. Bet, kaip sako sena liaudies patarlė, ,,lauke vienas ne karys“, tuoj pat sutartą dieną su grėbliais, šluotomis ir maišais atskubėjo Romas ir Roma Švabauskai, Regina Kregždienė, Danutė Sadauskienė, Aldona Rukienė, Kęstutis Brazauskas, Janina Tarasevičienė ir kiti. Į talkas visada mielai ateina Gintas Ligeika su šeima, o Romo Švabausko stropusis traktoriukas, linksmai burgzdamas, surenka net smulkiausias atliekas. Aišku, nemažą vaidmenį atliko ir karučiai, kurie kartas nuo karto pilnutėliai keliavo jiems nurodytu maršrutu.

Žvilgsniais aprėpdami nuvalytą plotą, gerdami arbatą ir užkasdami sumuštiniais, džiaugėmės savo darbu. Juk netrukus marių pakrantė užsiklos žaliu kilimu, visu grožiu sužydės rakteliai, aplinkos švara ir skaidrus vanduo džiugins ne vieno akį. Tik linkėtina, kad šis talkų triūsas būtų gerbiamas ir palaikomas visų mūsų.

Regina Brazauskienė,
bendruomenės centro narė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *