Kelionė į Nidą

PBC kelionė į NidąIki šiol atmintyje neblėsta įspūdingos kelionės į vieną gražiausių Lietuvos kampelių – Kuršių Neriją prisiminimai. Pačiu gražiausiu vasaros laiku, birželio pabaigoje, mūsų Palemono bendruomenės nariai, remiami žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus, išvykome į dviejų dienų kelionę Kuršių Nerijos pakrantės link.

Ankstų birželio 18 -osios šeštadienio ryta, pilnu ištaigingu autobusu pajudėjome Klaipėdos link. Nenuobodžiavome nuo pirmų kelionės minučių, nes mus lydėjo ir globojo nuostabi kelionių gidė Rima Čepurnienė. Jos dėka kelionė buvo įdomi, įsimintina. Jau nuo pat Palemono iki galutinio mūsų kelionės tikslo – Nidos buvome supažindinami su visomis istorinėmis įžymybėmis. Toks „mūsų Rimutės“ (taip mes ją „pasisavinom“) žinių bagažas paliko gilų įspūdį ir jos dėka (nors atrodė, kad viskas ir taip žinoma) daug įdomių papasakotų istorinių momentų, pikantiškų detalių išliks ilgai atmintyje.

Pasiekę Klaipėdą keltu persikėlę į Smiltynę, pradėjome pažintį su Kuršių Nerija. Tai Juodkrantė, Raganų kalnas, jauki marių pakrantė, tai unikalus 98 km. ilgio pusiasalis pačiame Europos centre.

Nida mus pasitiko nelabai svetingai: vis grasino lietaus debesėliais. Spėjome užkopti ir pabuvoti Parnidžio kopose. Tai dažniausiai poilsiautojų lankoma vieta. Čia yra apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria pats gražiausias gamtovaizdis. Iš čia vienu metu gali stebėti ir Kuršių marias, ir Baltijos jūrą. Pabuvojome ir pačioje Kuršmarių pakrantėje, aplankėme Tomo Mano namelį, senąsias Nidos kapines. Bet nenaudėlis lietus neleido pasigrožėti Nidos miesteliu. Taip mūsų ekskursija pirmąją dieną ir baigėsi. Pagaliau ir malonus nuovargis gynė mus į Pervalką, kur laukė nakvynė nameliuose. Pervalka – tai mažas kurortinis miestelis, kuris atrodė ramus, belaukiantis poilsiautojų.
Bendra kolektyvo vakarienė suartino mus dar labiau – bendravome, dalinomės patirtais įspūdžiais. Netrūko ir bendrų dainų, ir gerų dainininkų bei muzikantų, kurių dėka nenuobodžiavome nei tą vakarą, nei kitą dieną.

Noriu papasakoti isimintiną nuotykį Preilos namelyje. Mums miegant, naktį, namo terasoje apsilankė svečiai. Kadangi kambaryje, kur ilsėjomės, maisto, vakarienės likučių, laikyti nesinorėjo, tai juos, sudėję j dėžutę, padėjome terasoje, ganėtinai aukštai, ant spintelės. Naktį išgirdau, kad kažkas tas dėžutes nori paimt ir jau bando atidaryt. Galvoju: „Neleisiu imti, tai mūsų atsargos.“ Kai atsidariusi duris jau norėjau bartis, mano nuostabai, prieš mane stovėjo „nekaltą snukutį“ nutaisiusi… lapė. Aš jai sakau: „Eik iš čia“, o ji nė per žingsnį. Maistas jau išbarstytas, galvoju: „Na ir tegul, vis tiek jau jo nevalgysime, tegul vaišinasi“. O ryte, papasakojus vietiniams gyventojams apie šį nuotykį, šie patvirtino, kad tikrai tai buvo lapė, vardu Vilma, ir ši visuomet apsilanko po žmonių susibūrimo, tikėdamasi, kad jai bus palikta vaišių. Prieš metus ji taip savo mažylius lapiukus išmaitino.

Sekmadienio rytas išaušo gražus. Papusryčiavę, dar keletui valandų užsukome į Pervalkos pliažą, pasikaitinę saulėje, tęsėme ekskursiją.

Didelį įspūdį paliko Mirusios kopos. Kadaise, smėlynams slenkant, buvo užpustytas kaimas, dėl to kopos ir buvo pavadintos Mirusiomis. Kopėme į jas ilgai, bet buvo verta – tai dar vienas atsivėręs unikalus gamtovaizdis.

Daug nuostolių Kuršių Nerijos gamtai padarė kormoranai – tai paukščiai, prieš 20 metų okupavę Juodkrantės sengirę, savo rūgščiomis išmatomis jau spėję išnaikinti apie 12 hektarų Juodkrantės sengirės.

Aplankėme ir Neringos Raganų kalną. Tai kalnas, garsus savo unikalia medinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi. Šiose skulptūrose atpažįstame lietuvių liaudies pasakų ir legendų herojus.

Grožėjomės ir pačia Juodkrante, iš kurios vakarop, atsidėkoję mūsų nuostabiai gidei Rimutei Čepurnienei ir kelionę organizavusiai bendruomenės pirmininkei Jūratei Kulevienei, su gera nuotaika ir dainomis grįžome į namus.

Birutė Alionienė
PBC informaciniame leidinyje ‘Palemonietis’ Nr.8 2012 sausis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *