Bendruomenės viltys savivaldos rinkimų išvakarėse

Nesuklysiu sakydamas, kad nemažai daliai žmonių šių metų kalėdinės nuotaikos gerokai temdo į Lietuvą atėjęs sunkmetis. Vyriausybė siekia sumažinti biudžeto deficitą, todėl negailestingai karpo išlaidas. Vadinasi paprasti žmonės turi susiveržti diržus. Sumažintos pensijos dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams. Pasunkėjus verslo sąlygoms, išaugo bedarbių skaičius. Visa tai kerta per šeimos biudžetą, verčia mažinti ir taip mažas, bet tikrai būtinas išlaidas. Kartais atrodo, kad Seimo nariai, Vyriaiusybė pamiršta konkretaus žmogaus galimybes išgyventi, o į valstybės, jos piliečių gyvenimą žiūri, kaip į paprastą aritmetikos uždavinį.

Regis, nebuvo tokios socialiai nejautrios Vyriausybės per visą Nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpį. Niekas iš politikų nesugeba viešai paaiškinti, kaip galima šeimai išgyventi, pavyzdžiui su 600 litų per mėnesį. O gyvenime būtinų resursų dydžiai tik kyla. Nekrenta ir būtiniausių maisto produktų kainos.

Sakoma, kad krizė apėmė ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines ES ir net didžiąsias pasaulio valstybes. Prie bankroto ribos priartėjo kaimyninė Latvija, demokratijos lopšys Graikija. Eilėje stovi Ispanija ir net pavyzdžiu kitoms valstybėms ilgai buvusi Airija.

Pagirtinas Vyriausybės siekis sumažinti šešėlinės ekonomikos apimtis. Tačiau nerimą kelia jau minėtas socialinis nejautrumas, nenoras ar nemokėjimas žmonėms paaiškinti, kodėl reikia sunkmečio metu naštą užkrauti ant eilinių žmonių, turinčių mažas ar vidutines pajamas, pečių. Ekonomika dar neatsigavo, tad tam, kad užtikrintų pensijų, socialinių išmokų mokėjimą, valstybė skolinasi gana didelėmis palūkanomis. Tokia situacija kelia nepasitikėjimą partijomis ir valstybinėmis institucijomis.

Nėra gerai, kad tai vyksta savivaldos rinkimų išvakarėse. Kyla galybė klausimų. Ar galime išsirinkti socialiai jautrią valdžią? Ar papildytas LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas atitinka šios dienos reikalavimus? Ar pakaks piliečių sąmoningumo ir aktyvumo rinkimuose? Ar, didėjant išvykusių svetur gyventojų skaičiui, neliks Lietuvoje tik pensininkai ir nekvalifikuota darbo jėga? Ar sunkmečiu nesušals per eilę metų vešliai sudygę bendruomenės veiklos daigai?

Manau, kad socialiai jautrią eilinių žmonių interesams, kompetetingą valdžią išsirinkti galime, jei turime dorų, apsišvietusių, neabejingų krašto likimui piliečių, tobulus rinkimų įstatymus bei sąžiningų, savo kvalifikaciją žemesnėse grandyse darbais įrodžiusių kandidatų. Netolimoje praeityje, prieš praėjusius rinkimus, LR Konstitucinis teismas išaiškino, ar gali nepartiniai piliečiai dalyvauti LR Savivaldybių tarybų rinkimuose. Šį klausimą inicijavo piliečių judėjimai. Atsakymas buvo teigiamas, bet eiliniai rinkimai, dėl laiko pakeitimams įvesti stokos, bus kaip ir anksčiau. Kitaip sakant, lyg ir buvo paminta LR Konstitucija.

Šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nepartiniams kandidatams dalyvauti jau leista. Tai didelis piliečių judėjimų pasiekimas. Rinkimai įvyks 2011 metų vasario mėnesio 27 dieną. Politinės partIjos savo kandidatus privalėjo iškelti likus 185 dienoms , o nepartiniai kandidatai save iškelti turėjo prieš 74 dienas iki rinkimų. Nors parašus surinkti nebus lengva, tačiau įdomu, kiek bendruomenės žinomų, pasitikėjimą turinčių, autoritetingų žmonių šia rinkimų įstatymo naujove pasinaudojo. Jei tokių būtų nemažai, tai sukeltų konkurenciją politinėms partijoms ir priverstų jautriau reaguoti į žmonių poreikius ir lūkesčius.

Nuskamba ir kitokių pasiūlymų, kaip padidinti piliečių įtaką valstybės, savivaldos reikalų tvarkyme. Kai kurie politikai siūlo grįžti prie senovės Graikijos tiesioginės demokratijos modelio, kai svarbiausiais klausimais turi teisę pasisakyti visi piliečiai. Tai būtų miesto ar valstybės referendumai. Pasiūlymas įdomus, juo labiau, kad šiuo metu jau daug žmonių tai gali padaryti tiesiog namuose naudodamiesi internetu. Tie, kurie namuose kompiuterių neturi, galėtų pasinaudoti gausiai išreklamuoto ir pažangą nešančio bibliotekų kompiuterių tinklo paslaugomis. Atsirastų galimybė realiau žinoti tikrąją žmonių nuomonę, nes atstovaujamoje demokratijoje dažnai atsitinka taip, kad išrinktas politikas turi teisę apsispręsdamas visais klausimais remtis tik savo sąžine (nepaisyti daugumos kitaip manančių žmonių nuomonės). Būtent todėl rinkėjai tampa nepatenkinti tais, už kuriuos balsavo. Jais nusivilia ir reikalauja rinkimų įstatymo pakeitimo, kad turėtų galimybę juos atšaukti. O politikai rinkėjams atkerta, kad sekančiuose rinkimuose galės už juos nebalsuoti. Tad tenka ketverius arba penkerius metus vėl laukti rinkimų. Prasideda lyg užburtas ratas, arba kaip liaudyje kalbama- „jei durnas, tai ir biednas, o jei biednas, tai ir durnas“. Žmonėms reikia ne vietvaldos, o savivaldos. Būtina galimybė spręsti problemas seniūnijų lygmenyje. Turėjau reikalų dėl žemės grąžinimo, tad kreipiausi į seniūniją dėl pretenzijos, kad valstybinė miškotvarkos tarnyba tarpukaryje buvusius durpynų karjerus, apaugusius menkaverčiais medžiais ir tapusiu šiukšlynais laiko valstybinės reikšmės miškais. Tačiau seniūnas ir ten atvykusi miesto savivaldybės architektė net nepriėmė rašto. Žinau, kad kitos seniūnijos vadovas pats dalyvavo miesto savivaldybės atsakingų darbuotojų ir miškotvarkos tarnybos susitikime – svarstyme dėl valstybinės reikšmės ribų patikslinimo ir gynė savo seniūnijos piliečių interesus. Žemės reforma pratęsta iki 2013 metų, tačiau jaučiant tokias centralizacijos tendencijas, sunku tikėtis savininkams gerų rezultatų. Manau, jei pavyktų praplėsti seniūnijų, seniūnaičių galimybių ribas, padidinti jų įgaliojimus ir finansavimą, tai daugybė žmonių problemų būtų išspręstos žemesniame lygyje, aukštesnes savivaldos grandis įgalinant spręsti strategines miesto problemas.

Tikriausiai dėl lėšų stygiaus šiais metais Palemone neįvyko tikrai populiari tapusi šventė „Vasara, dar pabūk su manimi“, o tai toks vaistas nuo susvetimėjimo, galimybė visiems arčiau susipažinti, pagal interesus pabendrauti, draugiškai pasivaržyti. To labai labai reika. Geriau pažinodami vienas kitą bendruomenės nariai net savo jėgomis lengviau išsprendžia iškilusias bendras problemas. Baigdamas noriu palinkėti visiems palemoniečiams ištvermės ir kantrybės sunkmečio metu, bendruomeniškumo ir pilietiškumo, atsakingumo, sąmoningumo, orumo ir aktyvumo dalyvaujant savivaldybių tarybų rinkimuose, vilties ir tikėjimo, kad esame pajėgūs gyventi taip, kaip panorėsime. Linkiu vienybės gerų, gražių tikslų siekime, ištikimybės amžinoms vertybėms.

Su Šv. Kadėdom ir artėjančiais Naujaisiais Metais, mieli palemoniečiai!

Raimondas Savickas
PBC informaciniame leidinyje ‘Palemonietis’ Nr.7 2010 gruodis

Skaityti toliau…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *