Baltos tylos apsupty

Vos tik pamatau ore besisukiojančią snaigę, pirmiausia akyse šmėsteli užpustytas kelias, nelengvas puškavimas į mokyklą, na ir snieguoti gimtųjų Laumėnų kalneliai, nuo kurių būdavo taip smagu lėkti rogutėmis.

Taigi su bičiuliais prisiminę savo tėviškėse praleistas žiemas, nusprendėme atgaivinti vaikystės vaizdus. Mūsų draugija, su kuria nesiskiriame jau daugelį metų, nutarė labai greitai – kiekvienais metais surengti žiemos šventę, o kaip ir kada, tai jau priklausys nuo kiekvieno išradingumo.

– O kodėl gamtoje neatšvęsti Kalėdų, nesutikti Naujųjų metų?-kažkuriam švystelėjo mintis. Tą mintį pasigavome visi.

Ir štai mes jau miške puošiame eglutę. Smagu ir suaugusiems, ir vaikams, o ypač kai mūsų mažieji pastebi iš miško glūdumos besiartinantį tikrų tikriausią Kalėdų senelį! Tai bent!!! Kai vaikai džiaugiasi dovanėlėmis, šaunamas šampanas, linksmai spragsi ugnelė, nuskambėjusi daina išbaido įmigusius kiškius.

Žiemos šventės irgi neliko užmirštos. Ir šiais metais jau iš anksto išradingai paruoštos užgavėnių kaukės, nekantriai laukė starto, o naujai sudaryta programa žadėjo iš tiesų linksmą popietę.

Ant kalnelio, netoli Salomėjos Nėries namo, susirinko visa mūsų ,,Ežerinių‘‘ draugija‘. Gal kiek šaltoka, bet nuotaika puiki! Po trumpų rankų paspaudimų, vienas po kito lekiame nuo kalnelio žemyn. Gerai tam, kuriam pavyko nusileisti ant rogučių, o kas nuo jų per anksti nuslydo, pakalnę pasiekia ant nugaros ar pilvo. Labai išradingai sukonstruotas rieda rogučių traukinukas, kurio vagonėliuose sėdi užgavėnių rūbais pasipuošę vaikai ir vienas kitas tėvelis.

Laikas bėga labai greitai. Išalkome, ištroškome. O čia pat garuojantis puodas. O kas jame? Ogi virti žirniai, paskaninti spirgučiais. Iš termosų pilama arbata, pakvimpa kava, traukiami sumuštiniai. Bet pirmiausiai skanaujami blynai.

Šurmuliui aprimus žvejai-vyrai jau žvelgia į Kauno marias. Juos vilioja po ledu tūnanti žuvis. Moterims laikas eiti kaisti puodus žuvienei.

Išvarius žiemą iš kiemo, sakoma, būtinai reikia išsiperti pirtyje. Šito malonumo nepraleidome ir mes. Patys drąsiausi, iššokę iš garuojančios pirties, sniege išsivoliojo ir visiems įrodė, kad sniegas nėra jau toks šaltas.

Taigi Užgavėnės neprailgo, kaip ir visos mūsų organizuotos turiningo laisvalaikio pramogos.

Skanaudami pratęstų Užgavėnių vaišes, jau mintimis vėl ruošėmės į kelionę, tačiau dar nežinodami kur ir kada… Su meile visiems, Regina.

Regina Brazauskienė
PBC informaciniame leidinyje ‘Palemonietis’ Nr.7 2010 gruodis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *