2016 metai – Gailestingumo metai

2015-2016m. lapkričio 20-ą dieną popiežius Pranciškus, pakviesdamas mus maldai ir gailestingumo darbams, paskelbė Ypatingo gailestingumo metais.

Lapkričio 7 d. atsiliepdami į Lietuvos vyskupų kvietimą, Vilniaus Carito inicijuoti keturi Palemono bendruomenės nariai – Elena, Rita, Natalija, Valdimaras išvykome į Pravieniškes lankyti nuteistųjų. Juk ten kali mūsų visuomenės nariai, patekę už spygliuotų vielų gal todėl, kad nerado savęs tarp mūsų, nematė išeities, kaip išgyventi. Gal ir juos supę žmonės buvo abejingi, gal ir šalies ekonominė padėtis pastūmėjo klystkelių link?

Važiavome nusiteikę visiškai nekamantinėti jų, jokiu būdu nesmerkti ir neteisti. Kelionės metu sukalbėjome gailestingumo vainikėlį, kad Dievas būtų atlaidus jų padarytoms klaidoms.

Susitikome su nuteistaisiais šventose Mišiose, kurias aukojo ekselencija vyskupas Kęstutis Kėvalas. Savo homilijoje Jis akcentavo, kad Dievas, atmesdamas nuodėmę, niekada neatstumia nusidėjėlio, kad kiekvienas žmogus Jam brangus ir svarbus, o mums aplankyti kalinius tas pats, kas pasilenkti prie Jėzaus.

Vėliau gyvai bendravome su kalinčiais. Džiugino tai, kad prieš save matėme nuoširdžius, smalsius, mąstančius, sulaukėme nemažai klausimų ypač moralės ir tikėjimo, pomirtinio gyvenimo klausimais. Patikinome, kad ir po mirties žmogus egzistuoja, tik be kūniškojo prado, svarbu laiku surinkti savo dalis, kad be baimės atsistotum Dievo akivaizdoje. Maloniai nuteikė, kad labiausiai juos domino dvasiniai dalykai. Patarėme patekus į keblią situaciją, paklausti savęs: „Ką mano vietoje darytų Jėzus?“. Kadangi nuodėmė ardo visatos struktūrą, pagalbinę priemonę pasiūlėme maldą, tegul ir trumpą, svarbu nuoširdžią. Nuojauta sakė, kad Senąjį Testamentą jiems gali būti sunkiau suprasti, nuvežėme Palemono parapijos dovaną – dešimt Naujojo Testamento egzempliorių. Tikime, kad vyrukai tikrai atras laiko Dievo žodžiui, o jei ko nesupras, pasiaiškins su kapelionu.

Sakėme, kad kalėjimo vidaus taisyklės neleidžia atvežti materialinių gėrybių, bet išgirdome atsakymą, kad tai, ką mes palikome, „esą vertingiau už sausainius ir pinigus“. Išsiskyrėme palinkėdami jiems kantriai atlikti skirtą bausmę, o laisvėje atrasti tikrąjį gyvenimo kelią. Priminėme, jog ištikus sunkumams, nepamirštų, kad Dievas visada yra šalia.

Tikime, kad Jėzus, atnešęs į Betliejų kuprinę gelbėjimosi vaistų, visada ateis į pagalbą ir užpildys būties tuštumą.

Elena Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *