Vieškūnų piliakalnis (Šuneliškių kalnas)

Vieškūnų piliakalnis (Šuneliškių kalnas)
Vieškūnų piliakalnis

Vieškūnų piliakalnis dar vadinamas Šuneliškių kalnu, įrengtas aukštumos kyšulyje į Nemuno slėnį, dabar iš pietų juosiamame Kauno marių, o iš vakarų – Šuneliškių Ravo upelio. Tai – vienas geriausiai išlikusių Lietuvos piliakalnių, nes, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, ilgą laiką buvo nežinomas ir atrastas tik 1992 metais.

Vieškūnų piliakalnis datuojamas XIV a. antrąja puse. Piliakalnis buvo įrengtas kaip mūrinę Kauno pilį iš pietryčių pusės dengianti medinė pilaitė. Pilaitė buvo mažiausiai vieną kartą pulta.

Šalia pilaitės buvo įkurta papėdės gyvenvietė, įrengta ankstesnės akmens amžiaus gyvenvietės vietoje ir gyvavusi tiek pat, kiek ir pats piliakalnis. Medinei pilaitei Vieškūnų piliakalnyje sunykus, gyvenimas vėl persikėlė į Nemuno slėnį. Jame turėjo būti ir to meto kapinynas.

Žmonės pasakoja, kad kadais ant piliakalnio nusižudė vietos dvarininko duktė. Nuo tada čia ėmę vaidentis. Eini naktį, tai čiulba, tai staugia. Bet dažniausia tai vaidenasi visokie šunys, išbėgantys nuo ravo. Nuo tų šunų toks ir kalno vardas. Jei išgirsite čiulbėjimą – neišsigąskite: žengdami keliuku už piliakalnio pateksite į Lakštingalų slėnį, kuriame pavasariais be paukščių balsų aidėdavo ir poetų eilės.

Vieškūnų piliakalnio prieigos. Palemonas Vieškūnų piliakalnio laipteliai. Panorama nuo Vieškūnų piliakalnio


Žiūrėti Palemonas didesniame žemėlapyje

The Hill-fort of Vieškūnai

This hill-fort is surrounded by the Lagoon in the South and Brook of Šuneliškių Ravas in the West. It is also called the hill of Šuneliškės (Doggy mountain), This is one of the best preserved hill-forts in Lithuania because it was discovered only in year 1992. The hill-fort dates back to the 2nd half of  the XIV century. It was built as a wooden castle in the Southeast of the defending ring which was protecting the main brick castle of Kaunas city.

People tell that many ages ago a daughter of some lord killed herself on this hill. Since then this place is haunted. At night different sounds greet: some chatter or roar but usually the ghosts of dogs running from the brook can be seen. That’s where the name of the hill derives from. If you hear something chattering, don’t be afraid: walking further the path behind the hill-fort you shall reach the Valley of Nightingales – a place where in spring not only birds sang but also poetry fests took place.

Informacija iš infomacinio stendo

Nuotraukos T.A.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *